Ūkiuose baigiama žieminių rapsų sėja. Į ką buvo kreipiamas dėmesys, įvertinus praėjusių dvejų metų patirtį? Praktiškai kiekvienas pasakys, kad, nežiūrint kuris Lietuvos regionas, – svarbiausia – išmokti valdyti drėgmės režimą dirvožemyje. Mintis – „čia Lietuva, čia lietūs lyja“– per pastaruosius du metus nepasitvirtino. Tačiau drėgmės valdymas – atskira tema ir reikėtų labai daug diskutuoti.

Į kokius veiksnius ūkininkai atkreipė dėmesį, sėdami žieminius rapsus? Pirmiausiai – dirvožemio pH, nes rapsai labai jautrūs dirvožemio reakcijai. Galima palyginti: pasėjus žieminius rapsus priesmėlio dirvožemyje, kurio pH iki 5,5, žieminio rapso sėklų derlingumas siekė 2,2 – 2,5 t/ha (2 metų stebėjimai), tos pačios granuliometrinės sudėties dirvožemyje, kurio pH iki 7, sėklų derlingumas siekė 3,9 t/ha. Lengvo priemolio dirvožemyje, kurio pH iki 5,5, rapsų sėklų derlingumas mažai skyrėsi nuo priesmėlio dirvožemio – 2,5 t/ha, o jei pH buvo iki 7, vidutinis sėklų derlingumas siekė 4,8 t/ha. Vidutinio sunkumo priemoliuose gautas sėklų derlingumas 2,7 ir 4,6 t/ha atitinkamai. Darytina išvada, kad dirvožemio granuliometrinė sudėtis ne tokia reikšminga, lyginant su dirvožemio reakcija. Būna taip, kad ateina rapsams eilė sėjomainoje ir jie sėjami, neatsižvelgus į labai svarbų veiksnį, tuomet didėja auginimo išlaidos, o gautas rezultatas netenkina. Mes rekomenduojame pirmiausiai įgyvendinti dirvožemio savybių valdymo technologijas ir tuomet pradėti auginti jautrius augalus. Šiemet turime pavyzdžių, kai 35 balų dirvožemyje žieminių rapsų sėklų derlingumas buvo 4,4 t/ha, tačiau ūkininkas kantriai eilę metų kryptingai dirbo gerindamas dirvožemį. Optimizavus dirvožemio savybes, buvo suformuotas pasėlio tankumas 21 – 23 augalai kvadratiniame metre, vidutinis ankštarų skaičius augale – 274 vnt., vidutinis sėklų kiekis ankštaroje – 18 vnt., o 1000 sėklų masė – 4,36 g. Savaime suprantama, kad pirmais metais gali ir nepavykti, reikia kryptingai dirbti.

Kitas nemažiau svarbus veiksnys – dirvožemio apsirūpinimas augalams prieinamomis maisto medžiagomis. Antai lengvo priemolio dirvožemyje, kurio fosforingumas ir kalingumas –100 – 150 mg/kg, vidutinis žieminio rapso sėklų derlingumas buvo 4,1 t/ha, o tos pačios granuliometrinės sudėties dirvožemyje, kurio fosforingumas ir kalingumas didesnis nei 250 mg/kg – vidutinis sėklų derlingumas viršijo 5 t/ha. Praktika rodo, kad mažiau fosforingi dirvožemiai dažniausiai būna rūgštesni, tai vienas iš derlingumą ribojančių veiksnių. Tręšti tokius dirvožemius taip pat reikia atsakingai, nes dirvožemyje esantys Fe ir Al jonai su fosforu sudaro junginius, neprieinamus augalams.

Priklausomai nuo dirvožemio derlumo, parenkamos ir auginimo technologijos. Remiantis ūkių patirtimi, galimi palyginimai. Žemo derlumo dirvožemiuose pasirinkus ekstensyvią technologiją, tikėtinas rapsų derlingumas iki 1,5 t/ha, o taikant tausojančią auginimo technologiją, galima prikulti apie 2 t/ha rapsų, tokiuose dirvožemiuose taikyti intensyvios technologijos neverta. Jei dirvožemio derlumas artimas vidutiniam (mūsų anksčiau minėtas atvejis – 35 balų dirvožemis), galima pritaikyti ir intensyvią technologiją. Šių metų patirtis parodė, kad galimas ir 4,4 t/ha derlingumas, o daugiametis svyruoja tarp 3 – 4 t/ha, tačiau reikia nuolat stebėti pasėlius ir naudojamos priemonės turi atitikti augalų būklę bei fiziologinius poreikius. Tokiame dirvožemyje pritaikius ekstensyvią technologiją, galima tikėtis iki 1,5 t/ha derlingumo, skirtumas akivaizdus. Aukšto derlumo dirvožemiuose apribojimų technologijų intensyvumui praktiškai nėra. Aukšto derlumo dirvožemiuose taikant tausojančią technologiją, galimas 3,5 t/ha derlingumas, o intensyvią – 5,5 t/ha derlingumas. Tikriausiai visi rinktųsi antrą variantą. Tačiau buvo atvejų, kad taikant intensyvias technologijas, gautas derlingumas, kaip ir taikant ekstensyvias.

Planuojant darbus pavasarį, reikia įvertinti augalų peržiemojimą, šaknų išsivystymą, numatyti ligų ir kenkėjų protrūkius. Šiemet atrodė peržiemojimas idealus, bet kritulių deficitas, karšto oro frontas užklupo nepasiruošusius. Jau antri metai pasirodo verticiliozė, manome, kad tai dėl siauros sėjomainų specializacijos, taip pat pasirodė neįprasti kenkėjai. Dėl šiltų orų buvo netikėtas žiedų pažaliavimas, pažeidimus sukėlė fitoplazmos, kurias perneša cikados, jos aktyvios vyraujant šiltiems orams. Vėliau ankštaras apniko kopūstinės kandys, tai – taip pat neįprastai karštų orų pasekmė. Dėl sausros sutriko maisto medžiagų apykaita dirvožemyje ir augaluose. Kiekvienas atvejis atskirai gal ir būtų mažai reikšmingas, bet kai dedasi visuma – nuostoliai tampa esmingai reikšmingi.

Šiuo metu labai svarbu, kad augintojai suformuotų tinkamo tankumo pasėlius. Remiantis eksperimentais, galima spręsti apie pasėlio struktūros formavimosi eigą. Jei pasėlio tankumas būtų 20 – 30 augalų/m2, tikėtina, kad antžeminė dalis vegetacijos pabaigoje bus 105 – 110 g, o šaknų masė sieks 60 – 65 g, bendra augalo masė 165 – 175 g, šaknies kaklelio skersmuo būna apie 2 cm. Randant apie 40-50 augalų, antžeminė augalo dalis gali būti apie 70 g, o šaknų – 40 g, bendra masė – 110 g, šaknies kaklelio skersmuo apie 1,5 cm. Kurie augalai geriau žiemos? Apibendrinus stebėjimų duomenis, galima svarstyti. Antai, vegetacijos pabaigoje lauke buvo 24 augalai/m2, po žiemos pavasarį rasta 19 augalų, peržiemojimas – 79 proc. Iki derliaus nuėmimo išliko 16 augalų, kurie subrandino sėklas, kurių 1000 masė viršijo 5 g, tačiau derlingumas buvo 2,9 t/ha. Pasėlyje, kuriame rudenį buvo 40 augalų, peržiemojo 29 augalai, t.y. 72,5 proc., iki derliaus nuėmimo išliko 26 augalai. 1000 sėklų masė buvo 5 g., o derlingumas 4,35 t/ha. Buvo ir tankesnių pasėlių, bet derlingumas svyravo apie 4 – 4,3 t/ha.

VDU ŽŪA Bandymų stotyje atlikti bandymai rodo, kad geriausiai žiemojo rapsai, kurių pasėlio tankumas rudenį buvo 15 – 25 augalai/m2, peržiemojo 90 – 93 proc. augalų, derlingumas siekė 4,8 – 5,3 t/ha, tankesniuose pasėliuose – 25 – 40 augalų, peržiemojusių augalų procentas sumažėjo iki 84 – 67, o derlingumas buvo 4,5 – 3,5 t/ha. Priminsime, kad ruošimo priemonės žiemai buvo tokios pačios. Darytina išvada, kad pasėlio tankumas – labai svarbus elementas, tiesiogiai priklausantis nuo daugybės veiksnių, o daugelis iš jų susiję su dirvožemio savybėmis.  Labai sunku prognozuoti žiemojimą, bet augalų paruošimas žiemai – viena iš reikšmingų sąlygų.

Svarbu, kad augintojai, formuodami pasėlio tankumą, atkreiptų dėmesį į dirvožemio derlumą ir taikomos technologijos intensyvumą. Žemo ir artimo vidutiniam derlumui dirvožemiuose, taikant ekstensyvią technologiją, reikėtų suformuoti apie 50 augalų kvadratiniame metre pasėlio tankumą, tuo tarpu aukšto derlumo dirvožemiuose pakanka 15 – 25 augalų, auginant intensyviai.

Dar vienas svarbus veiksnys – sėjos data. Pastaraisiais metais vyravo tokios sąlygos, kad rapsus augintojai pradėjo sėti liepos mėnesio pabaigoje. Ar tai naudinga? Gali atsakyti tik augintojai. Viename ūkyje pernai buvo sėjama liepos 25 d. ir rugpjūčio 5 d. Agronomo nuomone derlingumas buvo identiškas, tik pirmuoju atveju buvo du papildomi purškimai augimo reguliavimui. Tikslieji bandymai atliekami laikantis optimalaus sėjos laiko. Ką matome analizuodami duomenis? Sėjant žieminius rapsus rugpjūčio 05 – 10 dienomis, pasėlio tankumas derliaus nuėmimo metu buvo vidutiniškai 19 augalų, augalas subrandino vidutiniškai 227 ankštaras, vidutinis derlingumas – 4,1 t/ha. Rugsėjo 01 – 10 dienos sėjos rapsų pasėlyje, derliaus nuėmimo metu buvo 16 augalų, tačiau viename augale buvo 200 ankštarų, gautas derlingumas – 3,2 t/ha. Didžiausias derlingumas nustatytas sėjant rugpjūčio 11 – 20 dienomis, vidutinis derlingumas 5,1 t/ha. Nepamirškime, kad bandymų stotis yra Vidurio Lietuvoje ir čia rekomenduojamos datos gali būti 08 12 – 25. Biržų, Rokiškio, Molėtų, Ukmergės r. rekomenduojama rapsus pasėti iki 08 09 – 20 d. Šiaurės Lietuvoje – 08 11 – 23 d., o Pietų Lietuvoje iki 08 26 d. Čia rekomendacinės datos, o sėjos laikas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio poringumo, kiečio, drėgnio, temperatūros, priešsėlio ir t.t. Dažniausiai ūkininkai sėja jiems patogiu laiku, o vėliau naudoja įvairias priemones reguliuojančias augimą (slopina arba skatina).

Labai svarbus darbas rapsų pasėliuose – pabirų ir piktžolių kontrolė. Tyrimais nustatyta, kad dėl didelio pasėlio piktžolėtumo rapsų sėklų derlingumas gali sumažėti daugiau kaip tona, dėl mažo ir vidutinio piktžolėtumo netenkama 0,1 – 0,8 t/ha sėklų. Prarandant tiek sėklų manome, kad apie herbicidų pasirinkimą neverta diskutuoti. Priminsime, kad reikia atsižvelgti į jų purškimo laiką, piktžolių išsivystymą ir t.t., nes buvo atvejų kai ne laiku  išpurkštas brangus herbicidas neveikė ir reikėjo purkšti antrą kartą ne ką pigesniu herbicidu, kurio veikimas taip pat buvo nepakankamai efektyvus, išleista 70 Eur/ha, o problemų prisidaryta visam vegetacijos laikotarpiui. Augalai stresavo, reikėjo papildomų priemonių fiziologinių procesų atstatymui.

Rapsų ligos taip pat gali esmingai sumažinti augalų produktyvumą. Rudenį gal ir nematysime daug ligų požymių, bet prisiminkime, kad ligų sukėlėjai reziduoja dirvožemyje, o vykstant dirvožemio poslinkiams nutraukiamos šaknelės ir pro žaizdas patenka į augalus ligų sukėlėjai. Svarbiausias tikslas suformuoti stiprius augalus, jei augalai sukaups pakankamai cukrų prieš žiemą, tikėtina, kad jie sugebės peržiemoti ir atsistatyti pavasarį.