Bėgant metams visi, netgi derlingiausi dirvožemiai, praranda savo savybes, norint dirvožemį papildyti maisto medžiagomis, kad augtų augalai, nuosekliai naudojamos įvairios trąšos. Trąšos gali būti dirbtinės ir natūralios. Dirbtinės trąšos – cheminiai junginiai, galintys turėti įtakos dirvožemio savybėms, mikroflorai, makroflorai ir faunai, o svarbiausia, jei trąšos naudojamos nesilaikant rekomendacijų, turi neigiamą poveikį produktų kokybei. Dėl to vis dažniau augintojai nusprendžia naudoti natūralios kilmės trąšas. Geriausiai visiems žinomi – kompostas ir mėšlas, bet šių trąšų nekiekvienas gali pasiruošti. Augalininkystės ūkiuose dažnai sakoma: gaila, kad neturiu organinių trąšų. Kaip tai? Pilni laukai šiaudų, tai – pati geriausia trąša. Šiaudai, kaip trąša, naudojama dešimtmečius, o mes dažnai galvojame, kad tai – atlieka, ir neretai ūkininkai javapjūtės metu stresuoja galvodami, kur bus dėti šiaudus? Turėti daug šiaudų – privalumas. Šiais metais žieminių kviečių derlingumas mažesnis nei įprasta (kiek girdime, daugiausiai 6,0 – 7,0 t/ha), o stiebai buvo trumpesni, tai manykime, kad grūdų ir šiaudų santykis bus 1:1, lauke liks apie 6,0 t/ha šiaudų. Tinkamai paruošus šiaudus dirvožemyje liks apie 30 – 40 kg azoto, vidutiniškai 15 kg fosforo, apie 60 kg kalio, apie 10 kg magnio ir sieros ir visa eilė mikroelementų. Suirus biologinei masei formuojasi humusas, tačiau augalai naudoja humusą. Netinkamai pasirinkus technologijas, jo atsargos pildosi labai lėtai. Geras pasiekimas būtų stabilizuoti dirvožemio humusingumą, svarbu, kad nustotų mažėti. Matome, kaip atariami kelių metų šiaudai, reiškia jie savo funkcijos neatliko, o tik papildė dirvožemį patogenais. Dėl to nuėmus derlių rekomenduojame kuo greičiau skatinti mineralizacijos procesą. Šiaudai – anglies, reikalingos augalų kvėpavimui, šaltinis. Šiaudai naudojami kaip trąša, teigiamai veikia ne tik augalus, bet irdami purena dirvožemį, jis darosi puresnis ir priimtinesnis augalams. Galimybė pagerinti dirvožemio savybes, naudojant šiaudus, turi rūpėti kiekvienam ūkininkui, šiaudai gali geriausiai apsaugoti dirvožemį nuo erozijos ir labai svarbu, kad stimuliuoja energetinius procesus jame. Ūkininkai įsitikina, kad tinkamai įterpti šiaudai pagerina vandens judėjimą dirvožemyje, pagerėja dujų apykaita, mažėja piktžolių kiekis, didėja dirvožemio biologinis aktyvumas ir t.t. Tačiau, kai tik prasideda javapjūtė, daugelis susitelkia ties šiuo darbu ir negalvoja apie ateinančius metus, bet tai – pamatas sekančių ir dar sekančių metų derliui. Paradoksas – statydami sandėlius ar namus, kiekvienas sutelkia dėmesį į pamatų kokybę, o šiuo atveju pamatai paliekami griuvėsių stadijoje.

Norint, kad gamtos sukurta natūrali medžiaga maksimaliai pagerintų dirvožemį, reikia teisingai paruošti šiaudus ir „nepaslėpti“ ariant. Kai paklausi, kodėl ariat? Ne vienas atsakė: reikia paslėpti šiaudus. Pirmiausiai šiaudai turi būti kokybiškai susmulkinti ir paskleisti, kai tik atsiranda galimybė, šiaudai apipurškiami Ruinex ir Ormin K deriniu, ir įterpiami 5 – 7 cm gyliu, gal tiksliau, sumaišomi su dirvožemiu. Šiaudų, kaip maisto medžiagų šaltinio, efektyvumas labiausiai ir priklauso nuo šių veiksnių, priminsime: susmulkinimas, paskleidimas, apipurškimas su Ruinex ir Ormin K ir seklus įterpimas. Jei yra laiko, taip paruoštą ražieną galima palikti mėnesiui ar net per žiemą. Šiaudų likučiai apsaugos dirvožemį nuo vėjo ir vandens erozijos. Jei negalima atsisakyti arimo, arti rekomenduojama 15 – 17 cm gyliu, nežiūrint, kad šiaudai apdoroti, geroji mikroflora be deguonies neišgyvens, susidarys gana palankios sąlygos blogiesiems mikroorganizmams ir jiems reikės galynėtis, o mes galime palengvinti sąlygas geriesiems mikroorganizmams.

Įdomiausia tai, kad turėdami po ranka puikias organines trąšas jų neišnaudojam, o didinam išlaidas, pirkdami dirbtinas trąšas, kurių efektyvumas be organinių medžiagų labai sumažėja. Mes manome, kad galima puikiai išnaudoti šiaudus didinant trąšų efektyvumą ir gerinant dirvožemio savybes.