Svarbiausia – dėmesys Jūsų laukams, būtent laukams. Įvairios ES institucijos, mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad katastrofiškai blogėja dirvožemių būklė. Kaip neblogės, jei mes stengiamės tik imti iš dirvožemio. Siekiame derliaus bet kokia kaina. Daug kas tikisi, kad naujais metais daug kas pasikeis,  tačiau jei norime, kad daug kas pasikeistų į gera, reikės keistis ir patiems. Mūsų nuomone, siekimas maksimalaus derlingumo žemdirbystėje – neteisingas tikslas, verčiantis švaistyti lėšas. Nereikia daug skaičiuoti, su tona kviečių grūdų iš dirvožemio išnešamų pagrindinių maisto medžiagų (NPK) vertė apie 23 EUR, jei grūdų derlingumas – 5,0 t/ha, iš lauko iškeliauja pagrindinių maisto medžiagų vidutiniškai už 116 EUR. Reikia dar pridėti mikroelementus, išnešamus iš dirvožemio, organinę anglį bei sumenkusį mikroorganizmų aktyvumą. Suma susidarys solidi. Guodžia tai, kad lauke su tona augalinių liekanų liks pagrindinių maisto medžiagų (NPK) maždaug už 14 EUR. Tinkamai integravus augalines liekanas į dirvožemį, galima stabilizuoti dirvožemio savybes. Tačiau, kai matome išvežamus šiaudus, darosi neramu, peršasi išvada, kad kviečius auginame dėl grūdų. Nenurašykite šiaudų, tai vienintelis organinių medžiagų šaltinis. Renkantis technologijas ir priimant sprendimus, reikia pagalvoti, kad tradiciniai intensyvios žemdirbystės sprendiniai gali tapti ekonominiais spąstais.

Faktiškai pastebime, kad nuosekliai mažėja dirvožemio derlumas, o tai verčia ūkininkus daugiau investuoti į sintetines priemones.

Štai ką reikia daryti pirmiausiai:

  1. Grąžinti dirvožemiui organinę biomasę – atstatyti pilnavertę organinių medžiagų apykaitą.
  2. Sudaryti palankias sąlygas organikos apykaitai – tausojantis žemės dirbimas, dirvožemį ir aplinką sauganti agrotechnika.
  3. Mikroklimato ir ekologijos gerinimas – stabilaus agrolandšafto suformavimas.

Šie trys punktai – tai paprasčiausias dirvožemio derlumo atstatymas, kurį sunaikino  nenuosaiki, nepagrįsta gamtoje vykstančiais procesais veikla.

Tačiau yra ūkininkų, labai sėkmingai valdančių augalų produktyvumo elementus. Jie sako, kad jų sėkmės veiksnys vienas – jie didina natūralų dirvožemio derlumą, stengiasi jį priartinti prie natūralaus. Pastebėjome, kad jų auginamų augalų derlingumas didėja kartu su auginimo rentabilumu. Ūkiuose, kuriuose naudojami inovatyvūs sprendimai, pastebimai gerėja natūralus dirvožemio derlumas, gaunamas rekordinis rentabilumas, nereikia bijoti dėl produkcijos kokybės.

Augalų derlingumo didėjimas – natūralus atgyjančio dirvožemio efektas. Augant dirvožemio derlumui, augalų derlingumas garantuotai didėja be papildomų išlaidų.

Būtent, toks protingas ūkininkavimas ir turėtų tapti norma.