Ypač daug kalbama ir rašoma apie augalų ligų plitimą, jų daromą žalą, prevencines priemones ir t.t. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Ne visus augalų kenkėjus ir ligas galima sunaikinti cheminėmis priemonėmis. Dėl to  labai svarbi laukų higiena.

Laikotarpis, kai reikėtų imtis taip vadinamos lauko higienos, dažnai būna per trumpas, nes išpuola tarp kviečių derliaus nuėmimo ir dirvos paruošimo rapsų sėjai. Siekiant sutaupyti lėšas, rapsų ražiena ir likę rapsai ne viename ūkyje tiesiog paliekami gulėti dirvos paviršiuje.  Neįvertinamas pavojus pasėtiems žieminiams rapsams ir pačiam dirvožemiui. Ražiena ir likę augalai yra puiki terpė ligoms ir kenkėjams. Tai gali sąlygoti didelį kenkėjų antplūdį. Siekiant gero rapsų derliaus, žemdirbiai lauko higienos priemonių turėtų imtis, atsižvelgiant į kenkėjus ir ligas, kurių daugiausia tame regione. Taip pat reikia žinoti, kad fomozė susilpnina stiebus: žalos sukėlėjas, kuris lieka ražienos likučiuose ir augalų liekanose ir apkrečia jaunus rapsų augalus. Tai grybas, kuris sukelia stiebo apatinės dalies (šaknies kaklelio) sausąjį puvinį. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, askosporos plinta oru net iki 8  km atstumu. Taip jos gali apkrėsti naujai pasėtus rapsus gretimuose laukuose ir, esant palankioms oro sąlygoms, sukelti lapų infekcijas (dėmes ant lapų). Nuo rudenį užsikėtusių lapų infekcija pereina į stiebus, kas savo ruožtu dėl vandens trūkumo gali  visiškai sunaikinti augalą.

Kasmet daugiau girdime apie šaknų gumbą. Šaknų gumbas priskiriamas pavojingiausioms ligoms. Didėjant žieminių rapsų pasėlių plotams, kyla pavojus,

kad pasėlių užsikrėtimas šia liga daugės. Gera žinia ta, kad ligos sukėlėjas nėra labai judrus. Dažniausiai grybelis į kitus laukus patenka kartu su prie transporto priemonių ar padargų prilipusia žeme (prie ratų ir pan.). Taip pat nereikėtų pamiršti ir erozijos – su dirvožemio dalelėmis gumbo sporos gali patekti į tolimus laukus. Jeigu žemės plotas užkrėstas šaknų gumbu, tai gali būti rimta problema dėl rapsų augalų liekanų, ypač kai rapsai dažnai sėjami toje pačioje vietoje (kas tris ar keturis metus).

Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, šis grybelis rapsų liekanas gali pažeisti anksti ir per trumpą laiką apkrėsti didelį plotą (kai daug grybo sporų dirvoje). Dirvožemyje sporos gali likti iki 20 metų arba ilgiau. Pastebėjus, kad dirvožemyje susikaupė nemažai inokuliantų, rapsus sėti toje vietoje tik laikantis specifinių reikalavimų.

Dėl sustorėjimų ant šaknų (išaugų) sutrinka vandens ir maisto medžiagų pernešimas iš šaknų į ūglius ir kitas augalo dalis, augalai vysta, patiriami dideli derliaus nuostoliai.

Šį rudenį matome ir šliužų aktyvumą. Šliužams patinka ilgam be apdorojimo dirvos paviršiuje paliekamos  ražienos ir augalų liekanos („žaliasis tiltas“). Nuėmus rapsų derlių ir nedirbant žemės, senose rapsų šaknyse puikiausiai gali pasislėpti šliužai. Sudygę seni rapsai yra ne tik saldus kąsnelis šliužams, bet ir puiki terpė jiems vystytis (palankus mikroklimatas).

Jei nebuvo imtasi priemonių, iškyla pavojus vėliau šioje vietoje pasėtiems žieminiams kviečiams. Ypač kviečių daigų dygimo stadijoje, pasėlius užpuola šliužai. Nepaisant to, kad tankūs pasėliai kompensuoja prarastus augalus, esant dideliam šliužų antplūdžiui gali atsitikti taip, kad visas plotas bus tiesiog sunaikintas.

Siekiant sumažinti šliužų populiaciją, Jūs turėtumėte intensyviai ir dažnai perdirbti žemę nuėmus rapsų derlių, o po to ją privoluoti. Kadangi ši priemonė efektyvi tol, kol šliužai juda apdirbame plote, reikėtų atlikti išankstinius patikrinimus (folija, drėgni maišai). Jei šliužai kelia problemų, pirmiausiai reikėtų ražienas apipurkšti preparatais, skatinančiais jų mineralizaciją, o vėliau pasirinkti ūkio sąlygas atitinkantį žemės dirbimą.

Mokslininkai sako, kad biologinių procesų aktyvavimas dirvožemyje mažina patogenų ir kenkėjų plitimą. Augalinių liekanų mineralizacijos aktyvinimui rekomenduojami preparatai Ruinex, Ormin K plus, Penergetic K, Azofix. Konsultantai parinks derinį, labiausiai atitinkantį ūkio sąlygas. Augalams sudygus biologinis dirvožemio aktyvumas skatinamas preparatais Fosfix bei Supermax.

Apibendrinant galima pasakyti, kad norint tinkamai prižiūrėti pasėlius, rūpinantis laukų higiena labai svarbus konsultantų vaidmuo, nes ne kiekviename lauke ir ne kiekvienais metais pasirodo visi žaladariai, dėl to svarbu gerai žinoti laukų istoriją ir laiku atlikti patikrinimus. Kadangi ne visus žaladarius galima sunaikinti cheminėmis priemonėmis, labai svarbi augalų kaita ir biologiniai preparatai. Tinkamų preparatų pasirinkimas ir žemės dirbimo technologija priklauso nuo pastebėtų kenkėjų bei ligų ir, savaime suprantama, meteorologinių sąlygų.