Vyrauja permainingi, žiemai nebūdingi orai. Nutirpus sniegui, daugelis pagalvoja apie pavasarį ir vizualiai įvertinę žiemkenčių būklę pagalvoja apie tręšimą. Ką reikėtų prisiminti? Azotas – vienas svarbiausių makroelementų, užimantis ketvirtą vietą tarp svarbiausių mitybos elementų, anglies, vandenilio ir deguonies. Azotas – svarbiausia amino rūgščių dedamoji, dėl to augalams jis būtinas ir randamas praktiškai visose augalo dalyse. Azotas įeina į daugelio cheminių junginių, kontroliuojančių auksinų ir kininų sintezę, sudėtį.

Azotas augaluose labai judrus ir gali iš atskirų augalo dalių patekti ten, kur labiausiai jo reikia. Azoto deficitas pažeidžia augimo procesus, nes sutrinka ląstelių vystymasis, o dėl chlorofilo sintezės sutrikimų, augalai pagelsta. Augalai geba „permesti“ azotą iš senų lapų į jaunus, o ant senų apatinių lapų pasirodo azoto deficito požymiai. Laiku nesureguliavus mitybos azotu, augalai gali žūti. Azoto deficitą nustatyti labai lengva, tik tai atlikti reikia laiku, neprarandant brangaus laiko, nes kol augalai badauja, jie patiria stresą. Suprantama, kad tuo metu sulėtėja, o kartais visai sustoja fiziologiniai procesai augaluose, formuojantys augalo produktyvumą. Jei azoto deficitas pasireiškia krūmijimosi tarpsniu, nustoja formuotis produktyvūs stiebai, jei azoto trūksta bamblėjimo tarpsniu – sustoja papildomų varpučių formavimas varpose. Trūkstant azoto vėliavinio lapo tarpsniu, nesiformuoja papildomi žiedai, o plaukėjimo tarpsniu – neužsimezga grūdai. Neaprūpinus augalų azotu grūdų pildymosi tarpsniu, grūdai bus smulkūs, neužsipildę ir nepakankamos kokybės. Jei pastebimas azoto deficitas, tai jau aišku, kad derliaus nuostoliai gali siekti 30 proc. Koks sprendimas? Žinant, koks azoto kiekis reikalingas prognozuojamam derlingumui ir kiek https://viagrageneriquefr24.com jo augalai sunaudoja kiekviename tarpsnyje, galima išvengti galimo azoto deficito, papildomai patręšus kritiniu tarpsniu. Tačiau reikia įvertinti, kad azoto trąšos skirtingai veikia dirvožemio pH. Pvz., amonio sulfatas ir amonio salietra priskiriamos labai rūgščioms trąšoms, 1 kg azoto atitinkamai suriša 3 – 2 kg CaO. Karbamidas, KAS – sąlyginai rūgščios, 1 kg azoto suriša 1 kg CaO. Amonio – kalcio salietra – neutrali arba silpnai rūgšti, 1 kg azoto suriša 0,4 kg CaO. Kalcio salietra – šarminė, 1 kg azoto prideda iki 1 kg CaO.

Karbonatingų dirvožemių parūgštinimo nereikia bijoti, tačiau jei dirvožemio pH linkęs mažėti, trąšas rinktis reikia atsakingai.

Renkantis trąšas, kuriose azoto forma NH4+ reikia įvertinti, kad ši azoto forma mažai judri dirvožemyje ir neišsiplauna iš dirvožemio profilio, tokios trąšos vadinamos „lėtomis“. Tokių trąšų azotas praeina ilgą kelią, kol dirvožemio mikroorganizmai jį paverčia į nitratinę formą. Procesas, priklausomai nuo temperatūros, gali trukti 1 – 6 savaites. Jei temperatūra bus 5°C, procesas truks apie 6 savaites, o vyraujant 20°C temperatūrai apie 1 savaitę.

Taip pat labai svarbu atsižvelgti į dirvožemio būklę. Paprastai nestruktūringuose dirvožemiuose po žiemos būna susiformavusi pluta ir sutrikusi dujų apykaita dirvožemyje, o dar drėgmės perteklius skatina denitrifikaciją. Iišbėrus kai kurias azoto trąšas, vyraujant  tam tikroms sąlygoms, papildomai blokuojamas deguonies patekimas į dirvožemį.

Tai tik kelios mintys, apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis trąšas –  jų kaina neturėtų būti svarbiausias veiksnys.

Apie galimus azoto nuostolius ir kaip jų išvengti, rašysime ateinančiame straipsnyje.