Šį sezoną iššūkių žieminių rapsų augintojams netrūko. Viskas prasidėjo nuo itin palankių sąlygų žieminių rapsų vystymuisi rudenį. Itin intensyvus rapsų augimas, prie kurio prisidėjo tiek šiltas ir ilgas ruduo, tiek gausūs azoto likučiai dirvožemyje po praėjusių metų tręšimo, daugumoje ūkių rapsus teko stabdyti net du, o kai kur ir tris kartus augimo reguliatorių savybių turinčiais fungicidais. Daugumoje žieminio rapso pasėlių taip pat buvo atlikti bent du mitybiniai purškimai, nes intensyvaus augimo metu buvo pastebėtas ir akivaizdus boro trūkumas. Žiema nelepino gausiais krituliais, tačiau gana anksti atėjęs pavasaris džiugino ūkininkus gražiais rapsais ir daugiau nei 95% rapso pasėlių Lietuvoje iškentėjo žiemos iššūkius.

Intensyvų rudens augimą gana greitai privertė pamiršti iššūkiai, kurių šis pavasaris irgi negailėjo. Didžiausias iš jų- drėgmės stygius. Jau pavasarį buvo matyti, kad pernykštis kritulių deficitas turės įtaką daugumai laukų. Gana greitai pradžiūvo paviršinis dirvos sluoksnis ir jau kovo mėnesį buvo drąsiai galima įvažiuoti į laukus. Prasidėjo intensyvus žieminių rapsų tręšimas. Krituliais kovo mėnesį nesigyrė niekas, tik kovo 25 dieną iškritęs sniegas šiek tiek pradžiugino. Pasėlio tankumas daugumoje žieminių rapsų laukų šiemet buvo 20-35 augalai kvadratiniame metre ir net didžiausius pesimistus privertė pasidžiaugti galimu derliaus potencialu. Nors buvo daug šnekama apie azoto likučius dirvožemyje pavasarį, dauguma ūkininkų, matydami galimą derliaus potencialą, žieminius rapsus tręšė gana gausiai, tiek azotinėmis tiek sieros trąšomis. Tiesa, mažas kritulių kiekis, kuris daugumoje laukų nuo vegetacijos pradžios iki žydėjimo pabaigos nesiekė net 50 mm, gana sunkiai tirpdė birias trąšas ir jos ilgai gulėjo dirvos paviršiuje. Balandžio mėnesio pabaigoje į Lietuvą užplūdo šilto oro srautas ir net iki 27 o C šoktelėjusi temperatūra inicijavo žieminio rapso centrinio žiedyno augimą.  Per dvi paras augalai į viršų šoktelėjo 35-50 cm. Po to sekė staigus temperatūros kritimas, į Lietuvą, nors ir trumpam, grįžo žiema. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose rytais termometro stulpelis nukrito žemiau -3o C, o kai kuriuose laukuose pasiekė net ir rekordines gegužės mėnesiui – 8 o C šalnas. Tai šiek tiek pristabdė rapso žydėjimą, rapsas stipriai susiraitė, tačiau stiprūs, tvirtą šaknyną turintys augalai, vedini tropizmo, gana greitai atsistatė. Po savaitės akivaizdžiai matėsi šalnos padariniai, daugumoje jau žydinčių laukų šalnos pažeidė apie 15-20 % centrinio žiedyno ir tik vėlyvesnio augimo veislės „praslydo“ be žymesnių padarinių. Žiemio rapso žydėjimas, daugumoje laukų, nebuvo tolygus ir  truko apie 3-4 savaites.

Diskusijų apie kenkėjus ir netradicinių sprendimų, susijusių su jų naikinimu žieminio rapso pasėliuose, šiemet tikrai netrūko. Vyraujant šiltiems rudeniškiems orams žieminio rapso pasėlius aplankė cikados. Tiesa, jų niekas nepastebėjo ir apie jų padarytą žalą ūkininkai pradėjo šnekėti tik antroje žydėjimo pusėje. Rapsams baigiant žydėti, daugumoje laukų (tiek hibridinėse tiek linijinėse veislėse) pastebėti aukštesni augalai su pažaliavusiais vainikais, su iš žiedų išaugusiais, kišenės formos išsipūtusiais ankšties pavidalo dariniais. Laukuose prasidėjo diskusijos ir tai privertė net ir daug mačiusius agronomus pasinerti į interneto platybes, ieškant nematyto darinio paaiškinimo. Šis pažeidimas yra rapsų žiedų pažaliavimas. Tokių pažeidimų priežastis yra į mikoplazmas panašūs organizmai, neseniai pavadinti fitoplazmomis. Trumpai drūtai – dėl šilto rudens į laukus atskridęs kenkėjas- cikados (kurių niekas nematė) užnešė naują virusą fitoplazmas (kurio Lietuvoje nėra buvę). Kokia kontrolė? Spėjame, kad kontaktinio piretroido naudojimas rudenį. Kada? Greičiausiai, kai šilta, bet tai tik spėlionės.

Rapsas –  Kenkėjai

           0 – 1

Rudenį netrūko ir kitų kenkėjų. Rudeninei žieminio rapso vegetacijai einant į pabaigą, augalų šaknyse pastebėti gumbai. Tai Lietuvoje vis labiau plintančio šakninio paslėptastraublio pažeidimai. Šio kenkėjo pažeidimai ženkliau pastebėti 2017 metais ir pastaraisiais metais jų populiacija tik augo. Pažeistų augalų šiemet galima buvo rasti beveik kiekviename lauke, tiesa, jų daromi pažeidimai didelio nuostolio derlingumui nepadaro, nes suformuotas gumbas yra šaknies šone, maisto medžiagų apykaita nesutrinka, o atėjus pavasariui jis iškeliauja iš savo augimo vietos, šaknyje palikdamas skylę. Kokia kontrolė? Kontaktinio piretroido naudojimas rudenį, derinant kartu su purškimu nuo pabirų ar augimo reguliavimu. Ar sukontroliuosim populiaciją 100%? Tikrai ne, tačiau šiemet pažeistų augalų kiekis tikrai mažesnis, kur šis sprendimas pritaikytas.

Rapsas –  Kenkėjai

          0 – 2

Stiebinis paslėptastraublis. Apie jį trumpai.  Pažeistų augalų tikrai yra. Pavasarį dirvai įšilus iki 8o C suintensyvėjo populiacijos dauginimasis. Tiesa, rapsas jau buvo ūgtelėjęs. Tai matosi, nes daugumoje augalų randami paslėptastraublio pažeidimai yra nutolę bent 10-20 cm nuo šaknies kaklelio. Kokia kontrolė? Kontaktinio piretroido panaudojimas dirvos temperatūrai pakilus iki 8o C, siekiant sumažinti ant dirvos paviršiaus esančių kenkėjų populiaciją ir sisteminio insekticido naudojimas netrukus, priklausomai nuo klimatinių sąlygų.

Rapsas –  Kenkėjai

          0 – 3

Rezultatą šiek tiek pašvelnina dė žemų temperatūrų nepaplitę žiedinukai. Maža žiedinukų populiacija žieminio rapso pasėliuose, beveik niekur nesiekė žalingumo ribos ir tai dalį ūkininkų paskatino sumažinti insekticidų naudojimą. Tuo metu tai atrodė gana racionalus sprendimas. Taigi, baudinys į nesaugomus vartus, mes jau vejamės!   Kokia kontrolė? Šiemet beveik visur nereikėjo jokios, nes populiacijos vystymasis nesutapo su augimo tarpsniu, kai kenkėjai darė žalą. Eiliniais metais kontaktinio, ar sisteminio insekticido panaudojimas, dažnai ir du kartus.

Rapsas –  Kenkėjai

           1 – 3

Sušvelninus rezultatą, žydėjimo pabaigoje pasimatė negausūs ankštarinio paslėptastraublio bei ankštarinio gumbauodžio pažeidimai. Vienur mažiau, kitur daugiau, priklausomai nuo to, koks kenkėjų kontrolės metodas buvo taikytas. Kokia kontrolė? Dviračio neišrasim: sisteminio insekticido panaudojimas augalams žydint. (Žinoma, purškiama tik naktį!) Nors ir retai kur, bet vis tiek “prasileidžiam”, kenkėjai įmuša dar vieną, sunkų kampinį galva.

Rapsas –  Kenkėjai

          1 – 4

Kai jau galvojome, kada varžybos baigsis, teisėjas prideda laiko. Na, ir ne 4 minutes, o porą savaičių. Birželio 8 dieną laukuose pastebime visiems puikiai pažįstamą, bet žieminio rapso pasėliuose dar nematytą kopūstinę kandį! Šis vasariniuose rapsuose bei kopūstuose dažnai sutinkamas kenkėjas, kuris lotyniškai vadinamas (Plutella xylostella), agronomus išvaro į laukus plieskiant saulei ir temperatūrai pakilus iki 37 C. Randami maži, žali, ką tik išsiritę kirminai, kurie sėkmingai graužia žieminių rapsų ankštaras ir stiebus, pažeidimai kol kas negausūs, bet jų yra. Pirmas paieškos google rezultatas randa tokį aprašymą:

 „Tai kenkėjas, kuris yra žalingas jauniems augalams. Vikšrai graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras. Žiemoja augalinėse liekanose, ant piktžolių, medžių žievėje. Palankios plitimui sąlygos – piktžolėti laukai, ypač daug bastutinių piktžolių, kai auga kopūstinės daržovės po kopūstų. Daugiausiai žalos padaro šiltą, nelietingą vasarą”

Ieškome daugiau ir randame gana daug užsienio mokslininkų straipsnių iš kaimyninės Lenkijos, šilto klimato kraštų, tokių kaip Ukraina, Bulgarija, Vengrija, ar net Meksika. Visuose panaši informacija: populiacijos dauginimasis aprašytas prie 25o C temperatūros ir viename straipsnyje aiškiai parašyta, kad optimaliausia temperatūra jos dauginimuisi yra 34o C. Ką perskaitėm, tą ir gavom. Šio kenkėjo pasaulyje padaroma žala įvertinama maždaug nei daug, nei mažai – 4-5 milijardais dolerių. Suaugėlis yra iki 9 mm ilgio ir turi iki 15 mm ilgio sparnus. Ant lapų deda mažus geltonus kiaušinėlius nuo 0.2 iki 0.5 mm dydžio, vienas vabzdys padeda nuo 2 iki 10 kiaušinėlių. Pilnai užaugusi lerva pasiekia iki 10 mm ilgį ir yra puikiai matoma plika akimi, tiesa, įsižiūrėti tikrai reikia, nes lervos spalva, visai kaip žieminio rapso ankštaros. Lerva pradeda griaužti rapsų ankštaras ir stiebus, prisivalgius iki soties susisuka į 4-6 mm dydžio kokoną, iš kurio išsirita naujas vabzdys. Didžiausią žalą žinoma daro lerva. Lervos pažeidimus lakuose pastebėti paprasta. Iškart po apgriaužimo matomas tamsiai žalios spalvos lopinėlis, kuriame gausu augalo sulčių. Nugraužiamas viršutinis ankštaros sluoksnis, kuris poros dienų bėgyje papilkėja ir pakėlus prieš saulę yra akivaizdžiai permatomas. Žala Lietuvos laukuose skirtinga. Laukuose, kur žydėjimo pabaigoje buvo naudoti sisteminio ir kontaktinio poveikio insekticidų derinys, jų populiacija buvo ženkliai mažesnė. Tiesa, 100 % susitvarkyti su kenkėjais nepavyko beveik niekam. Daugumoje mokslinių straipsnių rašoma, kad kopūstinė kandis greitai įgyja rezistentiškumą tam tikroms veiklios medžiagoms. Tai pastebime ir vasarinių rapsų pasėliuose, kuriuose kontrolė irgi sunki ir reikalaujanti daug investicijų. Beveik visuose žieminių rapsų pasėliuose radome kandies pažeidimų. Tik skyrėsi – kiek.  Kokia kontrolė? Visi moksliniai straipsniai sako viena: geriausia kontrolė – gausūs krituliai, kai išsirita vikšras. Nuplautas nuo ankštaros vikšras atgal ant augalo nebeužlipa. Taip pat ir sisteminių bei kontaktinių insekticidų naudojimas žydėjimo pabaigoje. Dauguma insekticidų prie aukštų temperatūrų skyla ženkliai sparčiau, taip pat jų veikimui labai svarbi ir vandens kokybė. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį ir į augalų apsaugos produktų registraciją. Įdomus Italijos pavyzdys, netikėtai užpuolusi skėrių populiacija vietomis nuniokojo derlių net iki 100%. Kas turėtų būti daroma panašiu atveju, jeigu laukuose aptinkamas naujas kenkėjas, su kuriuo mes dar nesame kovoję? Tai turbūt klausimas valstybinei augalininkystės tarnybai.

Netikėtas iš 25 metrų atstumo tiesiai į vartų kampą!

Rapsas –  Kenkėjai

          1 – 5

Rezultatas toks tikrai ne visur! Štai čia į šitų varžybų rezultato korekciją atkeliauja agronomas ar ūkininkas. (Na, kiekvienas ūkininkas ir yra agronomas, nes gamybinė patirtis neįkainojama). Laiku pastebėjus bet kokią netikėtą problemą, yra galimos tam tikros technologinės korekcijos, rezultato sušvelninimui ar persvėrimui. Svarbiausia, stebėti laukus ir skaičiuoti. Skaičiuoti ne tik kenkėjų populiaciją, bet ir derliaus potencialą, investicijas, o visų svarbiausia – lauko pelningumą. Ar įdėtos investicijos atsipirks, ar ne. Lietuvoje nemažai laukų, kuriuose rezultatas apylygis. Rapsas – kenkėjai 2-2.

Imkime gana dažnai laukuose sutinkamą scenarijų. Rapsas stovi, kaip mūras, visgi, stipri šaknų sistema augalams padėjo prakentėti kritulių stygių, bei temperatūrų svyravimus. Suskaičiavus ankštaras ir grūdus, esančius juose, galima prognozuoti 4 t/ha derlingumą (gumbauodžio bei paslėtastraublio pažeistų ankštarų, žinoma, neskaičiuojame).  Kokie orai bus liepos pradžioje, niekas tiksliai nežino. Randame įvairių scenarijų: kopūstinės kandies pažeistų ankštarų aptinkame įvairiai – nuo 2 iki 30 %. Prie šio procento dar būtų galima pridėti ir varnėnų, berenkančių lervas laukuose, pažeidimus. Tiesa, kur jų būriai užskrido gausiau, visas viršutinis ankštarų sluoksnis jau atsidaręs, nebepadėsim. 5 % kopūstinės kandies pažeistų ankštarų yra 200 kg/ ha nuostolis. Daugiausiai pažeidimų radome centriniame rapsų stiebe, kur ankštaros pačios didžiausios ir prinoks pirmos. Galimi dėl sėklų išbyrėjimo patirti nuostoliai žieminiuose rapsuose gali siekti nuo 200 iki 800 kg/ha. Kokie sprendiniai? Šiemet visiems žieminio rapso augintojams rekomenduojame žieminius rapsus glifosuojant ar defoliuojant užklijuoti ankštaras. Aventrol forte 0.5 l/ha Jums kainuos tik 35 kg rapso sėklų. Matematika paprasta ir labai lengvai apskaičiuojama. Po ankštarų užklijavimo išbyra bent 100 kg mažiau sėklų, Jūsų įdėti pinigai atsiperka mažiausiai tris kartus. Praėjusiais metais gamybiniuose laukuose, net ir nesant tokiam kenkėjų skaičiui, vidutiniškai ūkininkai išsaugojo 150-250 kg/ha sėklų.

Aventrol forte – tai Amerikoje Miller chemical gaminamas preparatas. Įmonė turi daugiau nei 80 metų patirtį paviršiaus aktyvių medžiagų bei trąšų gamybos srityje. Pasaulyje pripažintas ir visiems puikiai žinomas vardas, kuris siejamas su aukšta kokybe bei profesionaliais sprendimais. Šios įmonės gaminamas paviršiaus aktyvias medžiagas savo produktuose naudoja ir didieji chemijos gamintojai. Aventrol forte esantis pinolenas – tai patentuota formulė, kuri priklauso Miller gamyklai. Apipurškus rapsų ankštaras Aventrol forte, ankštaros padengiamos plėvele, kuri neleidžia joms atsidaryti. Optimalus preparato panaudojimo langas: 7-14 dienų iki pjūties. Šis preparatas taip pat tinka ir kitiems išbyrantiems augalams, tokiems kaip žirniai ar pupos.

Ar pavyks užklijuoti visas ankštaras ir išspręsti tiek netolygios brandos, tiek oro sąlygų, tiek kenkėjų padarytas problemas? Tikrai ne, bet išsaugotų sėklų skaičius bus tikrai aukštas.

Neprasileiskime dar dviejų įvarčių ir nepadarykime rezultato kaip 2014 metų Pasaulio futbolo čempionate, kai Brazilija pralaimėjo Vokietijai 1-7. Svarbiausia, skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti, bei ankštaras su Aventrol forte klijuoti, kad būtų, ką skaičiuoti.

Matematika:

Aventrol forte naudojimo norma 0.5 l / ha

Avnetrol forte litro kaina 24 eur

Taruotė 10 l

Puikiai dera derinyje su defoliantais ar glifosatais!

Purškiant defoliantus ar glifosatus ypač svarbus ne tik vandens ph bet ir keitumas. Su vandens kietumu puikiai tvarkosi

 Spray aide complex norma (naudojant derinyje kartu su glifosatair ar defoliantais) 100 ml/ha

Spray aide litro kaina 16 eur.

Taruotė 4 l

Naudojant Spray aide complex 100 ml/ha + Defoliantas + Aventrol forte 0.5 l/ha, defolianto normą galima mažinti iki 15  %. Patikrinta gamyboje.

Daugiau informacijos jums suteiks mūsų agronomai konsultantai. Jų kontaktai čia: http://www.agrotikslas.lt/kontaktai/

Video reportažas šia tema mūsų facebook paskyroje! https://www.facebook.com/agrotikslas/videos/632301900580207/