Pavasarį paprastai pirmieji į laukus išvažiuoja trąšų barstytuvai arba purkštuvai su skystosiomis trąšomis. Kiek vėliau prasideda augalų apsaugos darbai. Atsigavus pasėliams dėmesys sutelkiamas į piktžolių kontrolę. Mokslininkų atliktas pasėlių monitoringas rodo, kad žieminių kviečių derlingumo potencialui siekiant 8,6 t/ha, nepanaudojus  herbicidų – jis gali sumažėti iki 4,8 t/ha, derliaus nuostoliai sieks 3,6 t/ha. Tik nereikia manyti, kad herbicidai padidina patį derlingumą, jie tik išsaugoja sukurtą derlingumą ir padeda realizuoti pasirinktos veislės potencialą.

Ką reikia prisiminti naudojant herbicidus?

Pirma taisyklė – žinoti lauko, kuriame naudojami herbicidai, istoriją. Nes kai kurios piktžolės naikinamos priešsėlyje, reikia įvertinti naudotų herbicidų efektyvumą ir galimą įtaką po jų naudojimo auginamiems augalams. Žinant laukų istoriją, lengviau prognozuoti piktžolių plitimą, o žinant, kokios piktžolės pasirodys, lengviau rinkti herbicidus, taip bus mažiau atsitiktinumų ir skubotų sprendimų.

Antra taisyklė – įvertinti dirvožemio savybes. Jei viename ūkyje herbicidas veikė nepriekaištingai, tai nereiškia, kad ir kitame ūkyje veiks taip pat. Po purškimo herbicidų koncentracija, efektyvumas ir išsilaikymas, jei jie dirvinio veikimo, priklauso nuo: dirvožemio granuliometrinės sudėties (molingi dirvožemiai suriša daugiau veikliosios medžiagos), dirvožemio pH (kuo dirvožemis rūgštesnis, tuo greičiau suyra veiklioji medžiaga), drėgnis ir organinių medžiagų kiekis (humusingame dirvožemyje surišama daugiau veikliosios medžiagos ir kultūriniai augalai patiria mažesnį stresą), herbicidų savybės (tirpumas, lakumas, dalinio suirimo laikas). Ypač didelė aplinkos veiksnių svarba dirvinio veikimo herbicidams, reikia suprasti galimą kai kurių veiksnių įtaką herbicidų efektyvumui.

Trečia taisyklė – įvertinti žemės dirbimo įtaką. Vasarojui skirtuose laukuose darbai prasideda žemės dirbimu. Ruošiant žemę reikia įvertinti, kad likę grumstai mažina herbicidų efektyvumą. Herbicidų veiklioji medžiaga nepatenka į grumsto vidų, o šis, ištirpęs nuo lietaus, pasėja jame esančias sėklas. Paruoštame sėjai dirvožemyje turėtų būti ne daugiau 20 – 30 proc. grumstelių iki 2,0 cm skersmens ir ne daugiau 10 proc. – 5 – 10 cm skersmens.

Dulkės dirvos paviršiuje taip pat mažina herbicidų efektyvumą, taip pat reikia įvertinti, kad augalinės liekanos dirvos paviršiuje sudaro vadinamą ekraną ir mažina dirvinio veikimo herbicidų efektyvumą.

Ketvirtoji taisyklė – nesuardyti dirvinio veikimo herbicidų ekrano. Dirvinio veikimo herbicidai viršutiniame dirvožemio sluoksnyje sukuria barjerą piktžolėms. Lietus gali padidinti išsiplovimą, taip pat herbicidų efektyvumas sumažėja labai supurenus dirvožemį.

 Penktoji taisyklė – įvertinti meteorologines sąlygas prieš naudojant herbicidus. Meteorologinių sąlygų stebėsena dažnai vaidina svarbų vaidmenį dirbant su herbicidais. Dirbant su dirvinio veikimo herbicidais labai svarbu, kad krituliai iškristų per 15 – 20 valandų po purškimo. Pavasarį dažnai būna trumpalaikės sausros, tuomet rekomenduojama herbicidus įterpti arba

purkšti neatsiliekant nuo sėjamosios. Tačiau visais atvejais patikimiau naudoti specialias medžiagas, mažinančias veikliosios medžiagos judėjimą su vandeniu arba apsaugančias veikliąsias medžiagas nuo išgaravimo bei UV spindulių.

Šeštoji taisyklė – optimalus išpurškimas. Labai daug herbicidų efektyvumas priklauso nuo purškimo technologijos laikymosi. Oro temperatūra turėtų būti 10 – 25°C, vėjo greitis iki 4 m/s. Žinoma, kad daugelis nekreipia dėmesio į šiuos reikalavimus ir vėliau nustebę žiūri į piktžolėtus pasėlius negalėdami suprasti, kas atsitiko. Jei nėra galimybės purkšti tinkamomis sąlygomis, rekomenduojama papildomai pridėti specialios medžiagos, mažinančios tirpalo nuonašą.

Laikantis šių reikalavimų, galima pasiekti maksimalaus herbicidų biologinio efektyvumo, išsaugoti augalų produktyvumą ir gauti puikius ekonominius rezultatus.