Savaitė sausų orų ir vėl prasidėjo lietingas laikotarpis. Apie ką reikėtų pagalvoti? Žieminiams rapsams ir kviečiams iki vegetacijos pabaigos liko geras mėnuo, o gal vyraus šilti orai ir vegetacija rusens iki gruodžio ar sausio. Tik ar augalai pasiruošę iššūkiams? Laiku pasėtuose rapsuose ir kviečiuose formuojasi žiedynų struktūros ir kritinės sąlygos – dienos ilgumas, temperatūra, drėgmė bei maisto medžiagos. Rudenį žiemkenčiams labai svarbus apsirūpinimas fosforu, o jo įsavinimą kaip tik ir riboja oro temperatūra.

Augalininkystės specialistai žino, kad fosforas yra vienas iš trijų svarbiausių elementų. Nors jo augalams reikia mažiau nei azoto, bet jo vaidmuo labai svarbus. Žieminiams kviečiams rudens vegetacijos laikotarpiu reikia 10 – 15 kg/ha P2O5, kalio tuo pačiu laikotarpiu augalai sunaudoja du kart daugiau, tačiau dėl aprūpinimo kaliu didesnių problemų nekyla. Šiais metais, norėdami inicijuoti rapsų vystymąsi, derinyje su fungicidais, boru ir fitohormonais rekomendavome kalio trąšą K-Leaf.  Fosforo augalų sausoje medžiagoje randama 0,5 – 1,0 proc., mineraliniams junginiams tenka 10 – 15 proc. ir organiniams – 85 – 90. Santykis tarp mineralinių ir organinių fosforo junginių priklauso nuo augalų išsivystymo ir bendro aprūpinimo fosforu. Jaunuose augaluose organinio fosforo dalis didesnė nei senuose. Augaluose gamta genetiškai sureguliavo taip, kad daugiausiai fosforo kaupiasi generatyviniuose organuose, ten jo 3 – 6 kartus daugiau nei vegetatyviniuose organuose. Sėklose turi būti pakankamas kiekis fosforo, kad augalai pradiniame augimo etape galėtų formuoti šaknis. Esant pakankamam kiekiui fosforo, augalai sparčiai formuoja šaknis. Augalams suformavus stiprias šaknis, pastarieji efektyviau įsavina vandenį ir maisto medžiagas bei formuoja antžeminę masę. Kadangi daug fosforo reikia pradiniame augimo etape, reikia pasirūpinti, kad dirvožemyje būtų pakankamos jo atsargos. Vėliau fosforas lengvai juda iš senų audinių į jaunus, vyksta reutilizacija. Fosforo deficitas pradiniame etape sukelia augalams depresiją, vėliau deficito pasekmės nepanaikinamos net optimizavus mitybą fosforu.

Galima problemą spręsti didinant mineralinių trąšų normą, bet tai neracionalu, nes fosforas, patekęs į dirvožemį, „užrakinamas“ dirvožemyje, jungiasi su aliuminiu, geležimi ar kalciu, nelygu dirvožemio pH. Patikimiausias būdas – padidinti fosforo prieinamumą dirvožemyje atpalaiduojant jį iš augalams neprieinamų junginių. Kodėl? Apipurškus augalus fosforo druskų lapų trąšomis, fosforo judėjimas iš lapų į kitas dalis labai lėtas ir toks patręšimas atliks „gaisro gesinimo“ funkciją. Optimali fosforo junginių sintezė augaluose vyksta tik augalams fosforo junginius įsavinus per šaknis. Buvo atliktas bandymas: viena grupė augalų buvo maitinama per lapus,

o kita grupė – aktyvuojant šaknų darbą. Pirmos grupės augalai skurdo, jų produktyvumas buvo menkas, tik po apipurškimo fiziologiniai procesai atsistatydavo, tačiau tuojau „nurimdavo“. Taikant tręšimą per lapus, senuose lapuose buvo randama aukšta fosforo koncentracija, aktyvavus šaknų darbą, koncentracija lapuose nedidėjo, bet fosforo junginiai judėjo į kitas augalo dalis, tuo pačiu ir į generatyvinius organus. Dėl to mityba fosforu turi būti užtikrinama per šaknis.

Mitybą fosforu reikėjo optimizuoti pradedant priešsėlio nuėmimu, tačiau laiko neatsuksi. Ką būtų galima padaryti, pasitaikius progai įvažiuoti su purkštuvu į lauką? Bakterinius preparatus naudoti vėlu. Belieka dirvožemį gerinantys preparatai Supermax ir Ormin K plus. Panaudojus šiuos preparatus, tiesioginio poveikio fosforo įsavinimui nebus, bet augalų mityba pagerės per tarpines grandis. Jei augalai jaus fosforo deficitą pradiniame etape, jį jaus visą likusį vegetacijos laikotarpį.

Augalams trūkstant azoto, sutrumpėja vystymosi ciklas, o trūkstant fosforo, augalai atrodo fiziologiškai jaunesni. Fosforo poreikis rudenį neatsitiktinis, gamta tai padiktavo evoliucijos eigoje, išliko tie augalai, kurie sukaupė daugiau cukrų. Siekiant geresnio rapsų ir kviečių žiemojimo, būtina išnaudoti visas galimas priemones cukrų kiekiui augaluose padidinti. Jei kviečių krūmijimosi mazge susikaups pakankamas kiekis cukrų, jie žiemos geriau, tokia pati tendencija ir rapsuose, šaknyse turi susikaupti galimai daugiau cukrų. Šį rudenį nebuvo sąlygų cukrums kauptis lapuose, tad ir perkelti į šaknis iš lapų nelabai yra ką. Belieka didinti cukrų kiekį šaknyse visomis galimomis priemonėmis.

Darbus aišku koreguoja meteorologinės sąlygos. Lietaus vanduo užpildo kapiliarus ir atsiranda dar vienas veiksnys – deguonies deficitas. Ūkiuose, kur išpurkšti

preparatai Supermax arba Ormin K plus, akivaizdžiai dirvožemis poringesnis, o tai reiškia, kad gerėja dirvožemio dujų balansas.