Ne vienas žemdirbys numatęs padidinti fungicidų normas, rinktis efektyvesnius beicus ir tik vienas kitas užduoda klausimą: kodėl sumažėjo natūralus dirvožemio patogenų slopinimo efektas? Prieš keletą metų puikiai veikė paprasčiausi fungicidai. Pažiūrėkim, kaip per tą laikotarpį pasikeitė dirvožemio savybės, suprantama, reikia turėti dirvožemio tyrimus ir ne bet kokius, o kuriuose atsispindėtų dirvožemio biologinis aktyvumas.

Prie to, kad sumažėjo dirvožemio patogenų slopinimo efektas prisidėjo cheminiai stresoriai, pirmiausiai nesubalansuotas tręšimas. Kiekvieną pavasarį girdim frazę: „šiemet bersiu kokius 800 kg/ha salietros“. Ypač pakenkia dirvožemiui jų išbarstymas ant dirvos paviršiaus. Daug žalos daro cheminės augalų apsaugos priemonės, glifosatai „liejasi laisvai“, dažnai nežiūrima, kaip padidinti jų efektyvumą, o tiesiog didinama herbicidų norma. Taip pat natūralias dirvožemio apsisaugojimo savybes slopina netinkama augalų rotacija. Kaip nekeista, dirvožemiui labai pakenkia skystas nekraikinis mėšlas.

Reikia išskirti natūralų ir dirbtinį slopinimo efektą tam tikriems patogenams ar jų grupėms. Dirvožemio slopinimo efektas išreiškiamas patogenų skaičiaus dinamika tam tikrame dirvožemio kiekyje. Pvz., humusingi dirvožemiai pasižymi labai didele natūralia patogenų slopinimo galia.

Dirvožemio slopinamąsias savybes galima padidinti dirbtinai, pirmiausiai – technologijos, aktyvuojančios augalinių liekanų irimą ir reguliuojančios mikrobiocenozes bei stabilizuojančios mikromicetų kiekį dirvožemyje.

Gali atrodyti, kad viskas paprasta, bet dirvožemyje slopinti ligų sukėlėjus labai sudėtinga. Pirmiausiai šiems procesams įtakos turi dirvožemio savybės: dirvožemio pH, huminių rūgščių kiekis, CO2 ir deguonies kiekis bei jų santykis dirvožemyje, dirvožemio temperatūra, drėgmė bei kiti veiksniai. Išvardinti veiksniai gali apriboti ligų sukėlėjų vystymąsi bei plitimą, bet jų nesunaikina. Dėl to vienais metais viena ar kita augalų liga gali nepasireikšti, o kitais – labai išplinta.

Ar galima padidinti dirvožemio natūralias savybes, slopinančias patogenus? Taip. Reikia dirvožemiui daugiau lengvai hidrolizuojamų organinių medžiagų, integruoti į dirvožemį augalines liekanas, įdiegti technologijoje tarpinius augalus, kontroliuoti dirvožemio pH, parinkti dirvožemio savybes geriausiai atitinkančias NPK trąšas, ypač kalio, naudoti huminių rūgščių turinčius preparatus. Pvz., fusarium sukeliamų puvinių žala sumažėja nuosekliai kalkinant dirvožemius, naudojant augalinių liekanų mineralizaciją skatinančius ir huminių rūgščių preparatus. Taip pat slopinančios patogenus  dirvožemio savybės pagerėja sudarius palankias sąlygas mikroorganizmams antagonistams, tame tarpe ir bakterijoms. Net nualintuose dirvožemiuose tinkamai naudojant biologinius preparatus ir optimizavus žemės dirbimo technologiją galima stabilizuoti gerųjų mikroorganizmų nykimą. Tyrimais nustatyta, kad įterpiant 10 t/ha tinkamai paruoštų augalinių liekanų sukuriamos sąlygos normaliam dirvožemio oksidazių funkcionavimui.

Apibendrinant galima pasakyti, kad priemonių dirvožemio savybių gerinimui yra pakankamai, tik reikia jas tinkamai sudėlioti. UAB „Agrotikslas“ konsultantai, remdamiesi tyrimais, rekomenduoja nuoseklią dirvožemio gerinimo technologiją, naudojant biologinius preparatus. Augalinių liekanų mineralizacijos aktyvavimui rekomenduojamas Ruinex ir Ormin K plus derinys, labiau nualintuose dirvožemiuose dar rekomenduojama pridėti Azofix. Šiuo metu, kai lietus suplūkė dirvos paviršių, rapsų pasėliuose derinyje su fungicidais – augimo reguliatoriais rekomenduojama išpurkšti Ormin K plus, MaxProlin arba Amino calcium (priklausomai nuo augalų būklės). Yra baigiančių peraugti žieminių rapsų augalų (7 – 8 lapai), norint suvaldyti augimo procesą, derinyje su fungicidu reikėtų išpurkšti preparatą Green OK. Žieminiuose kviečiuose derinyje su herbicidais rekomenduojame Ormin K plus arba Supermax. Svarbu, kad visi preparatai tarpusavyje suderinti ir stiprina dirvožemio patogenus, slopinančias savybes.