Mokslininkai teigia, kad dirvožemyje labai sumažėjo humuso ir tai ne tik Lietuvos problema, tokios tendencijos akcentuojamos visame pasaulyje. Stebina tai, kad dirvožemio derlumas formavosi tūkstantmečius, o prarastas – nepilnai per šimtą metų. Žinoma galima situaciją stabilizuoti, tačiau tam reikalingos pastangos ir žinios. Svarbiausias veiksnys – įdiegti žemdirbystės technologijas išlaikančias dirvožemio humusingumo balansą. Organinės medžiagos ir kiti mitybos elementai naudojami derliaus formavimui turi sugrįžti į dirvožemį augalinių liekanų pavidalu. Daugelio specialistų nuomone dirvožemiai blogėja dėl labai intensyvių augalininkystės technologijų. Sėjomainose dominuoja migliniai javai, o jų derlingumas „forsuojamas“ mineraliniais mitybos elementais, o be organinės dalies derliaus nesuformuosi, dėl to dirvožemyje esančios organinės medžiagos tiesiog „sudega“. Dėl to neatsitiktinai Europoje, Amerikoje ir Kanadoje populiarėja sėjomainų biologizavimas (sėjomainose auginama daugiau pupiečių bei kitų dirvožemį gerinančių tarpinių augalų). Jei sėjomaina užpildyta siauros specializacijos augalais, būtinai įtraukiami tarpiniai augalai gerinantys dirvožemio savybes. Sėjomainose padidėjus miglinių javų plotams, padidėjo ir šiaudų kiekis. Anksčiau buvo ženkliai mažesnis augalų produktyvumas, buvo mažiau ir šiaudų, o taip pat didesnė jų dalis buvo sunaudojama pašarui. Šiuo metu gyvulininkystė „susitraukė“.  Augalininkystės ūkiai turi puikią galimybę šiaudus naudoti kaip organinę trąšą.

Šiaudai – energijos šaltinis dirvožemiui. Tinkamai įterpus šiaudus, uždaromas mažasis biologinis maisto medžiagų apykaitos ratas. Gražinus šiaudus dirvožemiui stabilizuojamas humuso kiekis dirvožemyje, gerinama dirvožemio struktūra, mažinama dirvožemio erozija, aktyvuojamas azoto fiksavimas dirvožemyje. Augalinės liekanos yra maisto medžiagų šaltinis dirvožemio mikroorganizmams, be kurių, ribojamas daugelio maisto elementų įsavinimas. Augalinės liekanos gerina vandens ir oro balansą dirvožemyje. Dirvožemio tręšimas augalinėmis liekanomis nėra paprastas, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai paprasčiausias veiksmas, užariu šiaudus ir viskas. Norint, kad šiaudai taptų vertinga trąša, o ne papildu trukdančiu dirbti žemę, augalinės liekanos turi kuo greičiau mineralizuotis. Nuėmus derlių dažnai daroma eilė klaidų, dėl to šiaudai gali ilgam likti dirvoje nepakitę. Palikus šiaudus dirvos paviršiuje ilgesniam laikui, šiaudai perdžiūsta ir jų mineralizacija prasideda po ilgiau trunkančio lietaus. Dirvožemio tręšimo augalinėmis liekanomis efektyvumas pirmiausiai priklauso nuo kombaino darbo, šiaudai dirvos paviršiuje turi būti paskleisti tolygiai. Pastebima, kad kai kuriais atvejais įterpti šiaudai ilgai nepakinta, kitaip sakant nevyksta mineralizacija. Mikroorganizmams vykdantiems augalinių liekanų mineralizaciją reikalingas azotas. Šiemet tikėtina, kad azoto dirvožemyje liko pakankama, bet ar užteks dirvožemyje pačių mikroorganizmų. Kodėl nusilpo dirvožemio mikroorganizmai? Atsakymą rasti nesunku. Sėjomaina, nesubalansuotas tręšimas, augalų apsaugos priemonių naudojimas, neracionalus žemės dirbimas ir kiti aplinkos veiksniai. Siauros specializacijos sėjomainoje tenka naudoti daugiau augalų apsaugos priemonių bei trąšų, o tai su gyvąja gamta dažnai būna nesuderinama. Augalų apsaugos priemonės nesirenka, ar tai gerieji mikroorganizmai, ar blogieji, naikina visus. Jei dirvožemių derlumas būtų labai aukštas, tokios problemos nekiltų, tai pastebi ūkiai, kuriuose vyrauja humusingi dirvožemiai. Tačiau labai daug turime jautrių dirvožemių ir negalime silpninti juose esančių mikroorganizmų. Nuo ko pradėti šiaudų mineralizacijos aktyvavimą? Išberti ant šiaudų azoto trąšų? Mintis nebloga, bet ar racionali? Azotas skirtas augalų mitybai, o gyvų šaknų šiuo metu nėra, na nebent piktžolių. Azotas paspartins humuso degradaciją ir prisidės prie patogenų plitimo, šiuo klausimu atlikta labai daug tyrimų.

Kuo pakeisti azoto trąšas? Eilę metų naudojami biologiniai preparatai. Žinodami ko labiausiai trūksta dirvožemiui, pirmiausiai tai ir turime duoti. Jei žinome, kad augalus ir dirvos paviršių išvalėme nuo grybelių, tai ir turime padidinti jų populiaciją. Iš daugelio bandytų preparatų pasirinkome Ruinex, nes jame suderinti grybeliai ir bakterijos po išpurškimo ima labai sparčiai ardyti augalines liekanas. Šiemet tai labai aktualu, nes augalai nesubrendo, o sudžiūvo, tai reiškia, kad šiauduose bus daug savaime sunkiai yrančių junginių. Žinodami, kad dirvožemiuose trūksta humuso, kuris yra mikroorganizmų energijos šaltinis, rekomenduojame Ruinex derinti su unikalios sudėties huminių rūgščių preparatu Ormin K plus. Ruinex 1.0 l/ha + Ormin K plus -1.0 kg/ha. Rekomenduojamas derinys užtikrina mikroorganizmų aktyvumą dirvožemyje ir spartų augalinių liekanų irimą. Pirmame etape mikroorganizmams užteks azoto esančio dirvožemyje, o prasidėjus liekanų irimui azotą mikroorganizmai naudos iš augalinių liekanų bei sukauptą azoto fiksatorių. Jei lauke liks 7 – 8 t/ha šiaudų, tinkamai paruošus ir įterpus, toks kiekis šiaudų prilygtų 30 – 40 t/ha kraikinio mėšlo. Labai svarbu, kad su tokiu šiaudų kiekiu į dirvožemį patenka apie 3.5 – 4.0 t anglies. Tinkamai apdorojus šiaudus, pasigaminame trąšas vietoje!

Nuėmus derlių ir ruošiantis šiaudus naudoti kaip trąšą, o neatsikratyti kaip balasto, reikia prisiminti, kad lauko augalų produktyvumui teigiamos įtakos turi tik tinkamai paruošti šiaudai bei jų mineralizacijos lygis augalų vegetacijos pradžioje. Išpurškus mūsų rekomenduojamą derinį, preparate Ruinex esantys mikroorganizmai pasiskirsto ant augalinių liekanų, o Ormin K plus užtikrina tolygų mikroorganizmų pasiskirstymą ir aktyvumą dirvožemyje, aerobiniai užima savo pozicijas viršutiniame sluoksnyje, o anaerobiniai užima gilesnius sluoksnius. Aktyvuoti mikroorganizmai sintetina fermentus ardančius ligniną, celiuliozę, ląstelieną, baltymus, sudėtingus augalinių liekanų junginius perveda į paprastas lengvai augalams prieinamas maisto medžiagų formas.

Sunku įsivaizduoti, kad dar yra parduodančių šiaudus arba juos užariančių be paruošimo. Šiaudai – nepakeičiama žaliava dirvodariniams procesams.

Matematika:

Ruinex norma 1 l/ha

Litro kaina 10.50 eur+ PVM

Taruotė 20 litrų

Ormin K Plus norma 1 kg/ha

Kilogarmo kaina 6 eur

Taruotė 7 kg

Taigi 16,5 eurų / ha tam, kad efektyviai išnaudotumėte trąšas, kurias patys užsiauginote.

Daugiau informacijos jums suteiks mūsų agronomai konsultantai.