Pastaruoju metu  daug diskutuojama apie drėgmės pertekliaus įtaką žiemkenčių būklei bei žiemojimo perspektyvoms. Daug kalbama ir apie augalų užsigrūdinimą prieš žiemą. Sąlygos žiemkenčių grūdinimuisi buvo artimos reikalavimams pirmame grūdinimosi etape, kai oro temperatūra būna 6 – 0°C, sulėtėja augimas, bet fotosintezė vyksta. Šiuo laikotarpiu augaluose kaupiasi cukrūs, atliekantys apsaugines funkcijas, palankiomis sąlygomis augalai geba sukaupti 20 – 30 proc. cukrų. Ištyrus iš kelių ūkių paimtus žieminių kviečių ėminius nustatyta, kad tinkamai ruošiant augalus žiemai, šiuo metu, priklausomai nuo augalų išsivystymo ir dirvožemio būklės, vidutiniškai randama 137 – 182 mg ml-1 bendrųjų cukrų, o neruoštuose žiemai pasėliuose – 87 – 108 mg ml-1. Stebėsime pasėlius ir informuosime mūsų partnerius apie augalų būklę. Prieš žiemą, ir tuo labiau žiemos metu, labai svarbus augalų atsparumo šalčiui rodiklis – prolino kiekis augalų sultyse. Pvz., panaudojus rudenį MaxProlin šiuo metu prolino kiekis augaluose – 1,12 µMg-1 , išpurškus MaxProlin, Green OK ir Ormin K plius derinį, prolino kiekis šiuo metu 1,42 µMg-1. Augalai patys sintetina proliną, bet be papildomo prolino, jo kiekis augaluose tesiekia 0,14 µMg-1. Prieš atšalimą, suprantama, prolino kiekis padidės, kur išpurkštas papildomai, didėjimas bus žymesnis. Jei užšaltų ir šaltis būtų pastovus, šio klausimo nekeltume, bet prieš atšilimą prolino kiekis krenta ir po to vėl pakyla, bet jau mažiau, ir taip iki pavasario augalas „suvalgo“ atsargas ir kai reikia prolino pavasarį fiziologinių procesų atstatymui, jo nepakanka. Jei laukai greitai išdžiūtų, išpurkštume anksti proliną, padėtį pradėtume kontroliuoti. Bet laukuose šlapia, fotosintezė vyksta, dėl to rudenį ir skatiname papildomomis priemonėmis padidinti prolino kiekį augaluose.

Drėgmė – taip pat svarbus veiksnys, nes trūkstant deguonies, sumažėja (30 – 40 proc.) sorbcinės augalų savybės. Tik labai gerai prižiūrimuose dirvožemiuose matyti, kad augalai didelio streso dėl drėgmės pertekliaus nepatiria, tik dėl mažesnės saulės spindėjimo trukmės susilpnėjusi fotosintezė ir atsilieka generatyvinis augalų vystymasis. Kaip pagerinti dirvožemio savybes? Pirmiausiai rekomenduojame naudoti Ormin K plius, nes koncentruotas preparatas pirmiausiai teigiamai veikia dirvožemio struktūrą. Išpurškus sunkesniuose dirvožemiuose huminės rūgštys prasiskverbia giliai į molio dalelių tarpuląsčius ir ardo kompaktišką trimatę molio struktūrą ir atpalaiduoja K, Na, Ca, Mg jonus. Pradeda kisti dirvožemio granuliometrinė sudėtis, sunkūs dirvožemiai darosi struktūringesni, lengviau pasišalina drėgmės perteklius, pagerėja deguonies patekimas į dirvožemį, dėl to pagerėja augalų kvėpavimas. Suprantama, kad vienu apipurškimu struktūros nepakeisime, bet visuomet turi būti pirmas žingsnis.

Išpurškus Ormin K plius lengvuose dirvožemiuose, huminės rūgštys suklijuoja mineralines daleles tarpusavyje ir sukuria vandeniui atsparią struktūrą, dėl to pagerėja drėgmės režimas lengvuose dirvožemiuose. Ūkininkai pastebėjo, kad panaudojus preparatą po 2 metų dirvožemiai pasidarė atsparesni erozijai, tai logiška, nes humatai iš šio preparato sukuria ploną bioplėvelę.

Pavasarį visi pastebi, kad laukai labai greitai išdžiūsta ir visi stresuoja, nes nedygsta pasėti augalai. Išpurškus preparatą efektyvaus vandens išgaravimas vidutiniškai sumažėja 30 proc., dėl to augalai efektyviau išnaudoja vandenį.

Po šio rudens manome, kad labai aktualus klausimas pavasarį bus – dirvožemio temperatūra. Išpurškus Ormin K plius, dirvožemis patamsėja ir efektyviau kaupia šilumą.

Huminės rūgštys preparate – polielektrolitai, dėl to sudaro kompleksus su dirvožemio mineralais ir organinėmis dalelėmis. Išpurškus preparatą, susidarę kompleksai išlaiko į dirvožemį patenkančias maisto medžiagas. Maisto medžiagos, prisijungusios prie humatų, nesudaro junginių su dirvožemio mineralais ir neišsiplauna ir būna augalams prieinamose formose. Ūkininkai, naudojantys šį preparatą, pastebėjo tokią jo savybę ir mielai preparatą naudojo rudenį – logiška.

Dėl aukštos huminių rūgščių koncentracijos preparatas didina dirvožemio buferingumą, t.y. savybę išlaikyti natūralų pH, net jei papildomai išberiami šarminiai ar rūgštūs junginiai. Tai labai aktualu pavasarį, kai beriama amonio salietra. Jei atsiranda problemų dėl dirvožemio pH, rekomenduojama pasirinkti tinkamą preparato normą, tai leidžia auginti jautresnius dirvožemio reakcijai augalus.

Nuosekliai naudojant Ormin K plius, pastebima patikima maisto medžiagų didėjimo tendencija dirvožemyje. Augalams prieinamo fosforo vidutiniškai padidėja 1,5 – 4,5 kartų, azoto – 2,0 – 2,3 karto, kalio – 1,8 – 2,6 karto. Primename, kad vienu purškimu to nepasieksime, reikalingas nuoseklumas ir noras pagerinti dirvožemio savybes.

Kodėl pagerėja maisto medžiagų įsavinimas? Teigiamą krūvį turintys metalų jonai prisijungia prie neigiamą krūvį turinčių huminių rūgščių grupių. Kai augalo šaknys siurbia vandenį, tirpūs metalų humatai prieina arti šaknies ląstelių. Neigiamas šaknų krūvis stipresnis už neigiamą humatų krūvį, dėl to nuo jų molekulių atsijungia metalų jonai ir pro ląstelių membranas patenka į augalą.

Viskas, kas vyksta gamtoje, kartu paprasta ir sudėtinga, svarbiausia suprasti, kad nei vienas procesas nevyksta atsitiktinai.